Kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių

Kiek tai kainuoja

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per 2026 m. pirmąjį ketvirtį sukčiai Lietuvoje mėgino išvilioti beveik 11 mln. €. Finansų įstaigos padėjo išsaugoti beveik 7 mln. €, tačiau apie 4 mln. € buvo prarasta. Dažniausia sukčiavimo forma buvo duomenų viliojimas, sudaręs daugiau kaip 40 % atvejų.

Dažniausios schemos

• Netikras banko, policijos ar VMI darbuotojas. Skambina dėl „įtartinos operacijos“ ar „užblokuotos sąskaitos“ ir prašo patvirtinti operaciją, perkelti pinigus į „saugią sąskaitą“ ar įdiegti programėlę.
• Investicinis „pasiūlymas“. Žada greitą pelną iš kriptovaliutų ar akcijų, prašo pervesti pinigus ar įdiegti nuotolinio valdymo programą.
• Romantinis sukčius. Susipažįsta socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse, ilgai kuria pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų.
• Laiškas ar SMS su nuoroda. Atrodo kaip iš banko, kurjerio ar VMI ir veda į netikrą prisijungimo puslapį.

Ką daryti abejojant

• Padėkite ragelį. Tikras bankas supras.
• Paskambinkite bankui patys, numeriu iš banko svetainės ar kortelės.
• Nespauskite nuorodų ir neskenuokite QR kodų iš netikėtų žinučių.
• Niekada neįdiekite programėlių nepažįstamo žmogaus prašymu.

Jei jau nukentėjote

1. Nedelsdami skambinkite į savo banką: paprašykite blokuoti prieigą ir korteles, sustabdyti mokėjimus.
2. Praneškite policijai.
3. Pakeiskite slaptažodžius ir patikrinkite, kokiuose įrenginiuose esate prisijungę.

Nemokamas penkių modulių kursas „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“, kurį parengė Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir AML centras, prieinamas NKSC mokymų platformoje.